Kai kas nors netenka artimo žmogaus, dažnai nežinome, ką pasakyti. Bijome pasakyti ne tai, todėl kartais nepasakome nieko. Tačiau gedinčiam žmogui svarbiausia ne tobuli žodžiai, o tai, kad kažkas prisiminė ir parodė dėmesį. Žemiau rasite pavyzdžių įvairioms situacijoms ir keletą patarimų.
Kaip parašyti užuojautą: trys paprastos taisyklės
- Būkite trumpi ir nuoširdūs. Dviejų ar trijų sakinių pakanka. Ilgi samprotavimai apie gyvenimą ir mirtį dažniausiai nepaguodžia.
- Paminėkite mirusįjį vardu. „Užjaučiu dėl Jono netekties“ skamba šilčiau nei „užjaučiu dėl netekties“.
- Jei galite, pasidalinkite prisiminimu arba pasiūlykite konkrečią pagalbą. Tai paguodžia labiau nei bendros frazės.
Trumpi užuojautos žodžiai
Tinka laiškui, žinutei, atvirukui ar užrašui prie gėlių.
- Nuoširdžiai užjaučiu Jus ir Jūsų šeimą, netekus brangaus žmogaus.
- Liūdime kartu su Jumis. Tegul šviesūs prisiminimai suteikia stiprybės.
- Reiškiame gilią užuojautą dėl Jūsų mamos netekties.
- Skaudžią netekties valandą esame kartu su Jumis.
- Užjaučiame ir dalijamės Jūsų skausmu.
- Tegul šviesus atminimas lieka su Jumis visada.
- Netekties skausmas didelis, bet meilė ir prisiminimai išlieka. Stiprybės Jums.
- Mintimis esame su Jumis šią sunkią valandą.
Užuojauta draugui
- Labai užjaučiu. Žinau, kiek tau reiškė tėtis. Jei ko reikia, aš čia, bet kuriuo paros metu.
- Neturiu tinkamų žodžių, tik noriu, kad žinotum, jog esu šalia. Galiu atvažiuoti, kada tik norėsi.
- Prisimenu, kaip tavo močiutė mus vaišino blynais po pamokų. Ji buvo nuostabus žmogus. Užjaučiu iš visos širdies.
- Nereikia man atsakyti. Tiesiog žinok, kad galvoju apie tave ir tavo šeimą.
Užuojauta kolegai
Darbo aplinkoje užuojauta būna santūresnė, bet vis tiek turi būti asmeniška.
- Nuoširdžiai užjaučiu dėl Jūsų tėvo netekties. Neskubėkite, darbai palauks.
- Visas kolektyvas reiškia gilią užuojautą Jums ir Jūsų artimiesiems.
- Užjaučiu dėl Jūsų netekties. Jei galiu kuo nors padėti darbuose, prašau, pasakykite.
Užuojauta, kai mirė vaikas ar jaunas žmogus
Tai skaudžiausia netektis, ir čia ypač svarbu neieškoti paaiškinimų. Geriausia tiesiog pripažinti skausmą.
- Nėra žodžių, kurie palengvintų tokį skausmą. Esame su Jumis ir liūdime kartu.
- Labai užjaučiame. Prisiminsime jį visada.
Užuojauta laidotuvėse: ką pasakyti gyvai
Laidotuvėse ar per šermenis užtenka vieno sakinio ir rankos paspaudimo ar apkabinimo:
- „Užjaučiu.“
- „Labai gaila. Ji buvo nuostabus žmogus.“
- „Esu šalia, jei ko reikės.“
Nebijokite tylos. Kartais pabūti šalia ir paklausyti yra daugiau nei bet kokie žodžiai.
Ko geriau nesakyti
- „Žinau, ką jauti.“ Kiekviena netektis skirtinga, net jei ir jūs esate netekę artimojo.
- „Laikas gydo.“ Gal ir tiesa, bet pirmomis dienomis tai skamba kaip skausmo menkinimas.
- „Jis bent jau ilgai gyveno.“ Artimųjų netektis skaudi bet kokiame amžiuje.
- „Taip turėjo būti.“ Daugelis gedinčiųjų tokio paaiškinimo nenori girdėti.
- „Skambink, jei ko reikės.“ Gedintis žmogus retai paskambina. Geriau pasiūlykite ką nors konkretaus: atvežti valgio, pasirūpinti vaikais, padėti su dokumentais.
Užuojauta praėjus laikui
Pirmosiomis savaitėmis aplink gedintį žmogų būna daug žmonių. Vėliau visi grįžta prie savo gyvenimų, o netekties skausmas lieka. Parašykite po mėnesio, per gimtadienį ar metines: „Šiandien galvojau apie tavo mamą. Kaip laikaisi?“ Tokia žinutė dažnai reiškia daugiau nei užuojauta per laidotuves.
Prisiminimai, kurie lieka
Užuojautos žodžiai pamirštami, o prisiminimai apie mirusįjį yra didžiausia vertybė jo artimiesiems. Jei turite nuotraukų ar istorijų apie žmogų, pasidalinkite jomis su šeima.
Jei šeima sukūrė skaitmeninį memorialą, jame galite palikti savo prisiminimą ar užuojautą ir uždegti žvakelę. Tokie žodžiai neišnyksta: šeima juos gali perskaityti ir po daugelio metų.
